loader

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

+370 440 76291

Įstaigoje veikiančios darbo grupės, komisijos, tarybos - jų veikla

Įstaigoje veikiančios darbo grupės, komisijos,tarybos.

 

1. Muziejaus taryba

  • Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus - tarybos pirmininkas;
  • LR Aplinkos ministerijos atstovas - tarybos narys;
  • Skuodo rajono savivaldybės  administracijos atstovas - tarybos narys;

 

RESPUBLIKINIO VACLOVO INTO AKMENŲ MUZIEJAUS TARYBOS NUOSTATAI

 

Ištrauka iš Respublikinio Vaclovo Into

akmenų muziejaus statuto patvirtinto

Aplinkos ministro

2010 m. liepos 20 d. , įsakymo

Nr. D1 - 629 redakcija


Muziejuje sudaroma 3 narių Muziejaus taryba, turinti patariamojo balso teisę.
Į Muziejaus tarybą įeina visuotiniame kolektyvo susirinkime išrinktas atstovas, administracijos
atstovas  – Muziejaus vadovas ir Aplinkos ministerijos atstovas. Muziejaus tarybos sudėtį ir darbo
reglamentą tvirtina Muziejaus vadovas, kuris yra tarybos pirmininkas. Į Muziejaus tarybos
posėdžius kaip konsultantai ar ekspertai gali būti kviečiami įvairūs specialistai iš kitų institucijų,
įstaigų ar organizacijų.

 

17. Muziejaus taryba svarsto:

17.1. Muziejaus veiklos planus, jų vykdymo ataskaitas ir įgyvendinimo rezultatus, taip pat Muziejaus ataskaitų rinkinius;

17.2. ekspozicijų ir parodų planus, parengtus publikuoti leidinius;

17.3. Muziejaus organizacinę struktūrą, pareigybių sąrašą;

17.4. kandidatus į Muziejaus struktūrinių padalinių vadovų pareigas;

17.5. Muziejaus nuostatus, vidaus darbo taisykles, jų pakeitimus ir Muziejaus darbuotojų

pareigybių aprašymų projektus.

18. Muziejaus tarybos sprendimai įgyvendinami Muziejaus vadovo įsakymais.


2. Muziejaus mokslinė taryba.

 

  • Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus , vyr. fondų saugotoja direktoriaus pavaduotoja Valda Vaškienė tarybos pirmininkas;
  • LR Aplinkos ministerijos atstovas- tarybos narys;
  • Vilniaus Universiteto , gamtos fakulteto profesorius Gediminas Motuza - tarybos narys;
  • Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus - tarybos narys;
  • Mosėdžio gimnazijos mokytojas, Mosėdžio gamtininkų draugijos pirmininkas Virgilijus Pajarskas - tarybos narys;
  • Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. buhalterė Stanislava Kačinskienė - tarybos narys.

3. Muziejaus fondų komplektavimo komisija

 

- Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus , vyr. fondų saugotoja direktoriaus pavaduotoja 

Valda Vaškienė- komisijos pirmininkas;
- Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorius Evaldas Razgus - komisijos narys;
- Mosėdžio gimnazijos mokytojas, Mosėdžio gamtininkų draugijos pirmininkas Virgilijus Pajarskas - komisijos narys;
- Vilniaus Universiteto , gamtos fakulteto profesorius Gediminas Motuza - komisijos narys;
-Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. buhalterė Stanislava Kačinskienė - komisijos narė;
- Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. specialistė  Birutė Razguvienė - komisijos narė;

 

Ištrauka iš Respublikinio Vaclovo Into

akmenų muziejaus statuto patvirtinto

Aplinkos ministro

2010 m. liepos 20 d. , įsakymo

Nr. D1 - 629 redakcija

 

Muziejuje veikia Rinkinių komplektavimo komisija, kurios veiklą reglamentuoja Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-716 (Žin., 2006, Nr. 1-3).

 

4. Mosėdžio gamtininkų bendrija.

 

LIETUVOS GAMTOS DRAUGIJOS MOSĖDŽIO BENDRIJOS ĮSTATAI

 

Mosėdžio bendrija vadovaujasi bendrais Lietuvos gamtos draugijos įstatais, kuri yra nepolitinė

savanoriška, savarankiška visuomeninė organizacija, ji tęsia visuomeninį gamtos išsaugojimo darbą,

kuriam pagrindus padėjo Lietuvos Respublikoje iki 1940 metų veikusi Lietuvai pagražinti draugija,

įkurta 1921 metų balandžio 6 dieną. Naudojasi šios draugijos atributika.

Lietuvos gamtos apsaugos draugija nuo 1960 metų veikė iš esmės remdamasi Lietuvai pagražinti

draugijos bei Medžių sodinimo komiteto, įkurto 1923 metais, o taip pat ir 1931 metais įkurtos Lietuvos gamtininkų draugijos tradicijomis bei turiniu.

Atsikuriant Lietuvos Respublikai, atsižvelgiant į nueitą kelią bei naujus visuomeninės gamtosaugos

uždavinius, Lietuvos gamtos apsaugos draugija V-ame suvažiavime (1991-03-03) pakeitusi pavadinimą ir toliau besivadinanti Lietuvos gamtos draugija, toliau vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais įstatymais ir šiais įstatais. Draugija yra viešas juridinis asmuo, turi savo antspaudą, emblemą ir kitą simboliką, vėliavą, perimtas iš Lietuvos gamtos apsaugos draugijos.

 

I. Bendroji dalis.
1. Lietuvos gamtos draugijos Mosėdžio bendrija (toliau bendrija) yra visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, savanorišku pagrindu vienijanti Lietuvos Respublikoje gyvenančius Lietuvos Respublikos piliečius mokslinei, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendriems narių tikslams tenkinti ir įgyvendinti, siekiant išsaugoti ir puoselėti savitą Mosėdžio miestelio gamtinį ir kultūrinį palikimą.

2. Savo veikloje bendrija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir savo įstatais.
3. Bendrija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, atsiskaitomąją sąskaitą ir simboliką.
4. Bendrijos būstinė - Salantų g. 2, Mosėdis LT-5694 Skuodo raj.

 

II. Bendrijos tikslai ir uždaviniai.

1. Suburti žmones savo veiklos teritorijoje (Mosėdyje), organizuotai bendrijos veiklai.

2. Ugdyti žmonių dorovę, aplinkosauginę sąmonę ir kultūrą, saugoti ir globoti Lietuvos gamtą, dalyvauti ekologinėse

ekspertizėse, remti ir skatinti įvairaus pobūdžio ir įvairių lygių gamtotyros, gamtonaudos ir gamtosaugos veiklą.

3. Remti Vaclovo Into gamtamokslinį palikimą, jo išsaugojimą.

4. Organizuoti konferencijas, simpoziumus, susitikimus, paskaitas, diskusijas, kursus, parodas, stovyklas, šventes ir kt., rengti ir įgyvendinti savarankiškus ir bendrus su kitomis organizacijomis veiklos projektus.

5. Bendrija palaiko ryšius su panašaus pobūdžio organizacijomis, veikiančiomis Lietuvos Respublikoje ir kitose šalyse.

6. Kitas veiklos formas bendrija renkasi pati pagal esamas sąlygas, aplinkybes bei išgales.

7. Kaupti bendrijos veiklos video ir foto archyvą.

 

III. Bendrijos teisės ir pareigos.

III. 1. Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti bendrija įstatymų numatyta tvarka turi teisę:

III. 1.1. nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti bendrijos tikslus ir uždavinius;

III. 1.2. steigti visuomenines informavimo priemones, užsiiminėti leidyba;

III. 1.3. organizuoti susirinkimus, įvairias eitynes, kitokias taikias akcijas ir kitus bendrijos veiklos pobūdį atitinkančius renginius;

III. 1.4. pirkti ar kitaip teisiškai įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;

III. 1.5. samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;

III. 1.6. gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų.

III. 1.7. bendrija gali turėti rėmėjus, kuriais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, gauti paramą.

III. 1.8. sudaryti sutartis su kitais partneriais ir prisiimti įsipareigojimus;

III. 1.9. naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti;

III. 1.10. skirti lėšų labdarai (kultūrai, mokslui, švietimui ir kt.);

III. 2. Bendrija gali turėti kitų civilinių teisių ir pareigų, nustatomų bendrijos susirinkimo, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

 

IV. Bendrijos narių teisės ir pareigos.

IV. 1.1. Bendrija turi tikruosius narius, garbės narius ir rėmėjus;

IV. 1.2. Bendrijos nariais gali būti kiekvienas Lietuvos respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų amžiaus ir pritariantis bendrijos įstatams;

IV. 1.3. Bendrijos rėmėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, pareiškę norą remti bendriją moraliai ir materialiai, bet jei jie nėra bendrijos nariai, neturi balsavimo teisės visuotiniuose narių susirinkimuose;

IV. 1.4. Bendrijos garbės nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiai, nusipelnę bendrijos veiklai. Garbės nariai neprivalo tiesiogiai dalyvauti bendrijos veikloje;

IV. 2. Bendrijos nariai turi teisę:

IV. 2. 1. Dalyvauti susirinkimuose su balsavimo teise, siūlyti savo idėjas bendrijos veiklai gerinti, pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais, pateikti bendrijos valdybai savo kūrybinės veiklos projektus;

IV. 2. 2. Rinkti ir būti išrinktam į bendrijos valdybą ir revizijos komisiją;

IV. 2. 3. Gauti informaciją apie bendrijos veiklą, turtą, lėšas;

IV. 2. 6. Laisvai išstoti iš bendrijos, apie tai pranešus bendrijos valdybai;

IV. 3. Bendrijos nariai privalo:

IV. 3. 1. Laikytis bendrijos įstatų;

IV. 3. 2. Dalyvauti įgyvendinant bendrijos programą;

IV. 3. 3. Saugoti ir tausoti bendrijos turtą;

IV. 3. 4. Mokėti nustatytas rinkliavas bei įmokas;

IV. 3. 5. Dalyvaujant kituose (ne bendrijos) renginiuose ir (ar) neįpareigojus bendrijai nenaudoti bendrijos vardo,simbolikos ir atributikos;

IV. 4. Bendrijos rėmėjai, garbės nariai turi teisę dalyvauti bendrijos veikloje, susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jų paaukotų lėšų naudojimą;

 

V. Narių priėmimo, įstojimo tvarka.

V. 1. Bendrijos tikruoju nariu tampa asmuo, pareiškęs norą juo tapti, parašęs prašymą bendrijos valdybai, susipažinęs su bendrijos įstatais, pateikęs dvi tikrųjų narių rekomendacijas.

V. 2. Į bendrijos narius priimama vadovaujantis šiais įstatais bei savanoriškais ir viešumo principais. Naujus narius priima bendrijos valdyba 2/3 valdybos narių balsų dauguma;

V. 3. Išstoti iš bendrijos narių galima pateikus prašymą bendrijos pirmininkui. Tokio nario pavardė išbraukiama iš sąrašų.

V. 4. Už šių įstatų ir įstatymų pažeidimus bei kitus nusižengimus narys šalinamas iš narių visuotinio susirinkimo metu, kuriame balsuoja 2/3 dalyvaujančių bendrijos narių;

V. 5. Išstojimo ir pašalinimo atvejais išstojantis iš bendrijos asmuo privalo grąžinti bendrijai jo veiklos laikotarpiu naudotas bendrijos priemones ir kitas materialines vertybes;

 

VI. Bendrijos valdymo organai ir jų kompetencija.

VI. 1. Aukščiausias organas - visuotinis narių susirinkimas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Apie susirinkimo vietą ir datą bendrijos nariams turi būti pranešta likus mažiausiai savaitei iki susirinkimo. Tarp visuotinių susirinkimų bendrijai vadovauja valdyba.

VI. 2. Susirinkimas turi teisę:

VI. 2. 1. Keisti ir papildyti įstatus.

VI. 2. 2. Rinkti ir atšaukti valdybą ir revizijos komisiją.

VI. 2. 3. Vertinti valdybos veiklą, metinę ataskaitą ir revizijos komisijos pateiktą išvadą apie finansinę veiklą.

VI. 2. 4. Spręsti narių priėmimo ir pašalinimo klausimus.

VI. 2. 5. Tvirtinti bendrijos veiklos programą.

VI. 2. 6. Rinkti delegatus į Lietuvos gamtos draugijos suvažiavimą ir nustatyti jų skaičių.

VI. 3. Neeiliniai bendrijos narių visuotiniai susirinkimai šaukiami:

VI. 3. 1. Reikalaujant daugiau kaip 1/3 bendrijos narių;

VI. 3. 2. Bendrijos valdybos sprendimu.

VI. 4. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja didesnė pusė bendrijos narių.

Jei nėra kvorumo, tai per 10 dienų turi būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal dienotvarkę, nesvarbu, kiek narių susirinktų.

VI. 5. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime narių balsų dauguma.

Jeigu priimamas nutarimas dėl įstatų keitimo, papildymo, bendrijos likvidavimo, pirmininko atšaukimo, bendrijos valdybos bei revizijos komisijos perrinkimo, būtina surinkti 2/3 balsų daugumą.

VI. 6. Valdyba renkama iš 5 narių ir patvirtinama 2/3 narių pritarimu 5 metų laikotarpiui. Narių pareigybės nustatomos pagal poreikį, išskyrus pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir iždininko - sekretoriaus. Kadencijų skaičius neribojamas.

VI. 6. 1. Bendrijos valdyba sprendžia visus einamuosius klausimus, sušaukia susirinkimus, parengia jų darbotvarkes.

VI. 6. 2. Valdyba kartą per metus visuotiniame susirinkime atsiskaito apie bendrijos veiklos programos vykdymą.

VI. 6. 3. Valdyba nustato finansinių išteklių tvarką.

VI. 6. 4. Rengia vaiklos planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, finansines ataskaitas ir kitus dokumentus, susijusius su bendrijos veikla.

VI. 6. 5. Sprendžia kultūrinės, mokslinės bei ūkinės veiklos klausimus.

VI. 6. 6. Renka bendrijos veiklos dokumentaciją ir veda apskaitą (iždininkas - sekretorius).

VI. 6. 7. Rengia koordinacinius pasitarimus pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

VI. 6. 8. Priima bendrijos narius (tikruosius, garbės ir rėmėjus).

VI. 7. Bendrijos pirmininką renka valdyba paprasta balsų dauguma 5 metams. Kadencijų skaičius neribojamas.

VI. 7. 1. Pirmininkas vadovauja bendrijos valdybos veiklai.

VI. 7. 2. Atstovauja bendriją visose organizacijose.

VI. 7. 3. Pasirašo sutartis, įgaliojimus, kitus dokumentus, tvirtina konkrečius projektus, kartu su iždininku pasirašo finansinius dokumentus.

VI. 7. 4. Vadovauja bendrijos kultūros, švietėjiškų, mokslinių programų parengimui ir įgyvendinimui.

VI. 7. 5. Atstovauja bendrijai teisme, valstybinės valdžios ir valstybės valdymo institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis arba skiria tam įgaliotinį.

VI. 7. 6. Saugo bendrijos spaudą, savo parašu tvirtina bendrijos sąskaitų bankuose atidarymą, uždarymą.

VI. 7. 7. Pasibaigus kadencijai atsiskaito bendrijos narių visuotiniam susirinkimui.

VI. 8. Pirmininkui tapus neveiksniu, visus jo įgaliojimus perima pavaduotojas.

 

VII. Bendrijos lėšos.

VII. 1. Bendrijos lėšas sudaro:

VII. 1.1. Fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;

VII. 1.2. nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;

VII. 1.3. valstybės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldybių skirtos lėšos konkrečioms kultūros, švietimo, mokslo ir kitoms tikslinėms programoms įgyvendinti. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms ir tik pagal lėšas skyrusios institucijos patvirtintą sąmatą;

VII. 1.4. kredito įstaigų palūkanos už saugomas bendrijos lėšas;

VII. 1.5. skolinto kapitalo lėšos;

VII. 1.6. kitos teisėtai įsigytos lėšos.

VII. 2. Bendrijos įsigytas turtas ir lėšos naudojamos tik įstatų numatytiems tikslams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos jos nariams. Turtas ir lėšos, likus patenkinus visus bendrijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, sunaudojami susirinkimo nustatyta tvarka , laikantis galiojančių įstatymų.

 

VIII. Bendrijos veiklos nutraukimas.

VIII. 1. Bendrijos veikla pasibaigia bendrijos narių susirinkimo sprendimu, priimamu 2/3 balsų dauguma, arba teismo sprendimu.

VIII. 2. Visus klausimus, susijusius su bendrijos veiklos pasibaigimu, sprendžia narių susirinkime išrinkta likvidacinė komisija. Šie bendrijos įstatai priimti bendrijos steigėjų susirinkime 2007 m.kovo mėn. 20d.,prot. Nr.01.

 

Bendrijos pirmininkas Virgilijus Pajarskas