loader

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

+370 440 76291

Mosėdžio miestelio istorija

Mosėdis viena iš seniausių Žemaičių žemės gyvenamųjų vietovių, įsikūręs prie Bartuvos upės (Baltijos jūros intakas, 102,5 km), apie 40 km į šiaurės rytus nuo Kretingos ir apie 13 km į pietus nuo Skuodo, nelabai toli (apie 15 km) nuo Latvijos sienos. Per miestelį vingiuojanti Bartuva įteka į Liepojos ežerą (Latvijos teritorijoje ši upė vadinama Barta).
Pirmą kartą Mosėdžio vardas paminėtas 1253 m. kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose. Lietuvos valstybės kūrimosi laikais ši vietovė priklausė Ceklio sričiai, kuri XIII - XV a. buvo retai apgyvendinta.
1523 - 1529 m. buvo pravesta tikslesnė Žemaičių ir Kuršo riba ( Nauhausen pilies landknecgto pravesta provizorinė riba). Mosėdis liko keliolikos kilometrų atstumu nuo jos, Lietuvos pusėje. Tada čia buvo didžiuliai miškai. Tik - XVI - XVII a. jie buvo pradėti kirsti: kūrėsi naujos sodybos, kaimai, o iki šiol buvusios didėjo. Bažnyčių ir parapijų buvo labai retai. Žemaičių vyskupai rūpinosi jų steigimu, prašydami vietos žemvaldžius - bajorus paskirti žemės bei kitų turtų, reikalingų bažnyčios statybai ir parapijos išlaikymui. Neatsiradus geradarių, bažnyčias statė patys vyskupai.
Pagoniški laužai Mosėdžio apylinkėse, Šilalės kaime, deginti dar ir XV - XVII a. Iš vakarų pusės prie čia buvusios apeigų vietos per pelkes žemaičiai buvo nutiesę kūlgrindą.
1544 m. Žemaičių vyskupas, Vaclovas Viežbickis, gavęs iš Užvenčio tėvūno Kasparo Bilevičiaus žemės su keliais baudžiauninkais, Mosėdyje pastatė pirmąją medinę bažnytėlę (daugelyje rašytinių šaltinių nurodoma dar ir 1551 m. data). Tas pats vyskupas Mosėdžio bažnytėlei suteikė parapijos teises, tačiau jos nebuvo labai tikslios, nes buvo labai plati: siekė Kuršą ir Baltijos jūrą. Pirmuoju kunigu buvęs paskirtas kunigas Rožickis.
1544 - 1842 m. Mosėdžio dvaras, miestelis, valsčius buvo Žemaičių vyskupo jurisdikcijoje.
Apie 1660 m. prie Mosėdžio dvaro pradėjo kurtis miestelis.
1659 - 1660 m. švedai gerokai apnaikino Mosėdžio dvarą, miestelį ir apylinkes. Karo metais žuvo nemažai mosėdiškių.
1702 m. balandžio 25 d. karalius Augustas II, vyskupo J.Keršenšteino prašomas, Mosėdžiui suteikė prekyvietės teises, gyvenvietėje leido rengti muges.
1762 m. vyskupas Antanas Tiškevičius įsteigė altariją, seniems kunigams, ir jos išlaikymui užrašė 18.755 auksinius.
1769 m. Mosėdis gavo turgaus ir trijų prekymečių privilegiją.
1780 m. vyskupo j. D. Lopacinskio rūpesčiu Mosėdžio bažnyčiai priklausiusioje žemėje buvo pastatyti nauji trobesiai, mūrinė bažnyčia.
1783 m. Mosėdyje buvo baigta statyti nauja Romos katalikų bažnyčia, kurios statyba rūpinosi kunigas Pranciškus Virševičius, rėmė vietos bajorai su baudžiauninkai, kuri išlikusi iki mūsų dienų. Tai trečioji, o greičiausiai ketvirtoji ...? Tik 1850 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius.
1785 m. vyskupas Koscia įsteigė dar antrą altariją.
XIX a. vid. Mosėdyje nuolat gyveno keturi kunigai, o bažnyčios žinioje tuo metu buvo net 22 valakai žemės su baudžiauninkais.
1822 m. įsteigta Mosėdžio mokykla, kuriai vadovavo rusų tautybės mokytojas Karpyzovas.
1841 m. parapijoje buvo 5027 , 1938 m. - 6854 parapijiečiai.
1845 m. parapijiečių lėšomis kapinėse buvo pastatyta mūrinė koplyčia.

MOSĖDŽIO ISORIJA

Dvaras ir miestelis.

Unijinės Lietuvos laikais Mosėdžio dvaras ir miestelis priklausė Žemaičių vyskupams. Vyskupas Geišas buvo pavedęs Varnių kapitulai, bet vyskupas J.Tiškevičius atsiėmė.
1841 m. Mosėdyje buvo 709 gyventojai, kurių nemažą dalį sudarė žydai.
1897 m. Mosėdyje buvo 904 gyventojai.
1831 m. sukilime prieš rusus dalyvavo apylinkės dvarininkai ir dalis baudžiauninkų. Iš Vilniaus gubernijos valdybos raporto generalgubernatoriui matyti, kad sukilimą ypač rėmė vyskupo valstiečiai; buvęs pakartas vaitas. Po sukilimo dvaras perėjo rusų žinion, tačiau valstiečių neapykanta rusams nesumažėjo.
1848 m. kovo 21 d. Telšių apskrities viršininkas kreipėsi į gubernatorių, prašydamas atsiųsti į kai kuriuos dvarus rusų kariuomenės, kur ,, jau iš anksčiau reiškėsi nepaklusnumo dvasia"
Mokykla Mosėdyje buvusi dar unijinės Lietuvos laikais; vyskupo M.Valančiaus rūpesčiu atgaivinta ir 1853 m. ją lankė 49 mokiniai, daugiausia berniukai. Dar apie 1880 m. vietos kunigų rūpesčiu, mokykla buvo ,, žemaitiškai - katalikiška": mokyta lietuviškai tikybos dalykų, katekizmo ir lietuviškai skaityti ir rašyti. Apie 1885 m. ir kiek vėliau ,,žandariško" nusiteikimo rusas - mokytojas Karpyzovas, lietuvių kalbą iš mokyklos išgujo, visomis išgalėmis stengdamasis mokinius rusinti. Kai tai nepavykdavo jam įkalbinėjimais, į pagalbą pasikviesdavo Skuodo stačiatikių kunigą ( Mosėdyje cerkvės nebuvo), kad šis mokyklą ,,pašventintų". Šis krapydavo švęstu vandeniu mokyklą ir mokinius, tačiau rusiškai stačiokiškos dvasios įdiegti nepajėgdavo.
1867 m. įsteigta Mosėdžio valdinė pradžios mokykla. Tuo laiku visi dalykai čia buvo dėstomi rusų kalba.
Kurį laiką tikybos dalykas mokykloje lietuviškai dėstė kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, 1895 - 1897 m. Mosėdžio vikaru dirbęs kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Rusų verčiamas Mosėdį paliko, 1897 m. kovo 5 d. bandė įspūdingai su mokiniais atsisveikinti, deja, pažiūrėjęs į vargšus lietuvius vaikučius, negalėjo sulaikyti ašarų ir, kiekvieną iš eilės išbučiavęs, išėjo iš klasės.
Po 1905 m. lietuviai mėgino įsteigti ,,Saulės" draugijos mokyklą, bet iš rusų valdžios leidimo negavo. XX a. pradžioje mokyklą lankė 90 mokinių.

Tautinis lietuvių atgimimas.

Tautinis lietuvių atgimimas Mosėdyje prasidėjo XIX a. pirmoje pusėje. Jį stiprino ir ugdė knygnešiai, kai kurie dvasininkai, ypač nuo 1890 m. čia gyvenęs kun. Kazimieras Pakalniškis (rašytojas - Dėdė Atanazas). 1895-1897 m. vikaru buvo kun. J. Tumas - Vaižgantas, visomis išgalėmis lietuvišką veiklą stiprino. Čia gyvendamas įsteigė ir slapta redagavo ,,Tėvynės Sargą". 1896 m. įsteigė Blaivybės draugijos skyrių ir bandė jį legalizuoti, tačiau J. Tumo - Vaižganto sukelta blaivybės akcija tebuvo laikina; vėliau Mosėdžio degtinės monopolio parduotuvė gaudavo kasmet 15.000 rb. pajamų. Tai buvo didelė suma.
1897 m. ,,Tėvynės Sargo" Nr. 1 korespondencijoje iš Mosėdžio rašė:
,,Mūsų gyventojai pradėjo imties proto, mėgindami pamesti girtuokliavimą. Daug žmonių paklausė š. Bažnyčios balso. prižadėjo nė lašo negerti, nė kitiems duoti ant talkų ir pramonių ir tą prižadą šventai išlaiko".
Tas pats J. Tumas - Vaižgantas, suorganizavęs lietuviškos spaudos platinimą, turėjo ir daugiau skaudžių pergyvenimų. Visą laiką buvo policijos priežiūroj. Mosėdiškiai aktyviai dalyvavo 1905 m. priešrusiškame judėjime. Daugelis jų nukentėjo ir buvo rusų teisti. Nors rusai spaudė, lietuviška veikla dar labiau pagyvėjo po 1905 m.
Carinės Rusijos laikais Mosėdis buvo valsčiaus centras, priklausė Telšių apskričiai.
1908 m. balandžio 15 d. suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras; nuo to laiko vakarai ruošiami ir dažniau. 1909 m. jau buvo bažnytinis choras, knygynėlis, blaivybės draugijos skyrius, skaitykla. Mosėdžio parapijoje buvo apie 10 tūkstančių nuolatinių gyventojų. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai mosėdiškiai buvo aktyvūs. 1918 m. gale sudarė parapijos (valsčiaus) komitetą ir aktyviai dalyvavo Lietuvos atstatymo darbe. Nepriklausomybės metais Mosėdis liko valsčiaus centru ir priklausė Kretingos apskričiai. 1923 m. buvo 116 namų ir 685 gyventojai.
1923 m. Mosėdžio apylinkėse vietos gyventojų kalbą užrašinėjo kalbininkas Kazimieras Būga.
1939 m. apie 800 gyventojų. Buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, viešas valstybinis bibliotekos skyrius su skaitykla, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, kooperatyvas, malūnas, smulkaus kredito draugija, elektrinė, keliolika krautuvių ir amato dirbtuvių. 1925 m. gyventojai buvo nubalsavę valsčiaus ribose uždrausti svaigalų prekybą. Šaulių būrys turėjo knygynėlį.
1940 m. Mosėdžio parapijoje gyveno 6854 parapijiečiai.
Antrojo pasaulinio karo metais nacistai suėmė ir nužudė didžiąją dalį nespėjusių pasitraukti Mosėdyje ir jo apylinkėse gyvenusių žydų tautybės žmonių. Pati gyvenvietė karo metu nedaug nukentėjo. Po antrojo pasaulinio karo Mosėdžio apylinkėse aktyviai veikė Mosėdžio partizanai.
1959 m. Mosėdyje buvo 649 gyventojai.
1962 m.birželio 6 d. Mosėdį ištiko didelis gaisras, kurio metu išdegė gera dalis miestelio, jų tarpe kolūkio kontora, vaistinė, daugelis kolūkiečių bei miestelėnų pastatų. Karštą vasaros dieną ugnis taip greitai išsiplėtė, kad iš laukų atbėgę kolūkiečiai terado rūkstančius savo namų pamatus. Sudegė 28 gyvenamieji namai, 5 visuomeniniai pastatai, 32 ūkiniai trobesiai; nuo ugnies pavyko išgelbėti tik rytinius ir vakarinius Mosėdžio pakraščius. Po gaisro (iki 1966 m.) Mosėdis šiek tiek atsistatė.
1966 m. buvo mokykla, 2 krautuvės, valgykla-restoranas, paštas, medicinos punktas, vaistinė, bolševikinės propagandos namai, biblioteka. Pastatyta kiek mūrinių namų.
1979 m. Bartuvos upės slėnyje gydytojas Vaclovas Intas įkūrė Respublikinį unikalių akmenų muziejus.

Laikotarpis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Mosėdžio žmonėms, kaip ir daugumai kitų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, buvo gana sudėtingas. Irstant kolūkinei santvarkai, dauguma seniūnijos gyventojų liko be nuolatinio darbo daugiau negu 300 jų ir šiandien yra įsiregistravę Darbo biržoje. 

Laikas keičia žmonių mąstymą, įgūdžius, atsiranda didesnis pasitikėjimas savo jėgomis. Seniūnijos gyventojai pamažu pradėjo stiprinti savo ūkius, steigti privačias įmones. Šiuo metu pagrindinis seniūnijos pragyvenimo šaltinis yra pajamos iš žemės ūkio.
Seniūnijoje veikia dvi norvegų kapitalo įmonės - UAB ,,Mitter" (gamina dirbtinius kailius) ir UAB ,,Termotextile" (gamina antklodes ir pagalves), dvi medžio apdirbimo įmonės - UAB ,,Skalsa", 3 paminklų gamybos įmonės ( A.Kataržio PĮ ,,Kūlis", A.Venslausko IĮ, P.Leiliono IĮ, autoservisai - ,,Kabera" (Udraliuose) ir autoservisas Šaukliuose , Skuodo darbo biržos KAP. Seniūnijoje yra 2 pašto skyriai, 11 parduotuvių, kavinė, svečių namai ,,Kaštonas", ambulatorija, vaistinė, vet. vaistinė, 1 kirpykla, 2 ritualinių paslaugų įmonės.
2004 m. gavus lėšų iš SAPARD pastatyti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai.
Seniūnijos teritorijoje daug dėmesio skiriama turizmo plėtrai: tvarkoma svarbiausių turizmo objektų aplinka, įrengiami informaciniai stendai.
Dabartinė Mosėdžio seniūnijos teritorija suformuota dar 1978 m., kai, naikinant Daukšių apylinkę, prie Mosėdžio apylinkės buvo prijungta tuo metu veikusio ,,Taikos" kolūkio teritorija. Šiuo metu Mosėdžio seniūnijos plotas 97 kv. km. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis joje buvo 3024 gyventojai.
Stambesnės seniūnijos gyvenvietės: Mosėdžio, Šauklių, Krakių, Udralių, Šatraminių.
2004 - 2005 m.m. veikė Mosėdžio vidurinė mokykla (555 mokiniai) , Krakių pradinė mokykla (12 mokinių), Šauklių pradinė ( 47 mokiniai), Udralių pradinė ( 19 mokiniai), Mosėdžio vaikų darželis (30 vaikučių).
2006 m. liepos 5. Skuodo rajono savivaldybės sprendimu Mosėdžio vidurinės mokyklos pagrindu įsteigta Skuodo rajono Mosėdžio gimnazija.
Seniūnijos gyventojus aptarnauja viešoji įstaiga ,,Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras", laisvalaikiu rūpinasi taip pat viešosios įstaigos teisėmis dirbantis Mosėdžio kultūros centras, biblioteka. Miestelyje veikia Mosėdžio parapijos vaikų globos namai, Šv. Mykolo arkangelo Romos katalikų bažnyčia.
Pro Mosėdį eina respublikinės reikšmės kelias Skuodas - Plungė, kursuoja autobusai į Vilnių, Kauną, Plungę, Mažeikius, Skuodą, Akmenę, Šilutę.
Lietuvos atgimimo metais Bartuvos slėnyje pastatytas paminklas žuvusiems partizanams.
1993 m. Mosėdyje, Bartuvos upės slėnyje, vyko tarptautinio folkloro festivalio „Baltica 93" renginiai. Nuo to laiko vasarą čia tradiciškai rengiami folkloro, country muzikos festivaliai, nemažai kitų, būrius mosėdiškių ir jų svečių sutraukiančių renginių.
1999 m. Mosėdyje gyveno apie pusantro tūkstančio gyventojų.
2002 m. Mosėdžio apylinkėje gimė 26 vaikai, mirė 45 gyventojai, iš Mosėdžio išvyko 75 žmonės.
Mosėdžio miestelio bendruomenė palaiko ryšius su Lenkijos Respublikos Parchovo gmyna, Vokietijos Friesacko miestu.
2003m. iškilmingai pažymėtos Mosėdžio pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750-osios metinės. Renginiai vyko 3 dienas. Jų metu pašventintas Mosėdžio herbas, vėliava, Mosėdyje pastatytas šią sukaktį įamžinęs stogastulpis (skulptorius Vidmantas Kleiva).
2004 m. gavus lėšų iš SAPARD pastatyti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai.
2008 m. paminėtos Mosėdžo 755 - osios metinės.

Seniūnijoje yra 2 pašto skyriai, 2 bibliotekos, 1 kultūros centras (Mosėdyje), 2 bendruomenės namai, 1 kavinė Šaukliuose, 8 maisto prekių parduotuvės tame skaičiuje 5 Mosėdžio miestelyje, 1 kavinė ,,Malūnininko užeiga" Mosėdyje, svečių namai ,,Kaštonas" (Mosėdyje), ambulatorija Šaukliuose, PSPC Mosėdyje - atvyksta specialistai - odontologas, ginekologas, veikia vaistinė, vet. vaistinė, 2 kirpyklos, malūnas, 2 ritualinių paslaugų įmonės, miestelyje yra vaikų lopšelis - darželis, vaikų globos namai, gaisrinė, policija, miestelyje veikia interneto prieiga.
Mosėdžio seniūnijoje - 28 kaimai, viso seniūnijos gyventojų - 2815: vyrų - 1353, moterų - 1462.
Gyventojų skaičius pagal kaimus: Baksčiai - 15, Bobiliškės - 9, Būdvietė - 4, Gondlaukė - 2, Gaubės - 10, Igarkai - 71, Krakės - 153, Kusai - 9, miesto Kalniškiai - 29, Mikulčiai - 58, Mosėdis - 1441, Naujukai - 35, Nerėpai - 0, Nevočiai- 56, Paieškūnė - 3, Palaukė - 6, Palšiai - 12, Plaušiniai - 29, Šatraminiai - 185, Šaučikiai - 2, Šaukliai - 428, Šerkšniai - 39, Šilalė - 8, Šiukščiai - 2, Tauzai - 48, Tėveliai - 66, Udraliai - 174, Virbaliai - 69.
Seniūnijos teritorijoje daug dėmesio skiriama turizmo plėtrai: tvarkoma svarbiausių turizmo objektų aplinka, įrengiami informaciniai stendai.
Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus (2005 m. akmenų muziejui suteiktas Respublikinis Vaclovo Into vardo akmenų muziejus ). Didelę trauką turi ir paties V.Into sodyba, kur muziejus ir buvo pradėtas kurti.
Akmenų gatvėje (anksčiau - Kapų), šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895 - 1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas - Vaižgantas.
Miestelio centre esanti Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia taip pat sulaukia didelio turistų ir kitų miestelio svečių dėmesio. Netoli Mosėdžio - Šauklių kraštovaizdžio draustinis (vadinamoji Šauklių tundra). Čia įrengtas pažintinis gamtos takas, kuriuo einant susipažįstama su daugybe įdomių akmenų, retais augalais, vabzdžiais, gyvūnais.
Važiuojant keliu Skuodas - Plungė, iš Mosėdžio kiek pavažiavus į Salantus, rodyklės kviečia pasukti vakarų pusėn. Čia, visai netoli kelio, pūpso didysis Šilalės akmuo ir 3 dubenėtieji akmenys.
Mosėdį garsina miestelyje jau daugelį metų vykstantys įdomūs kultūriniai renginiai: folkloro šventės ,,Bieg opelė vingurdama", contry muzikos festivalis ir kt. Du kartus Mosėdį jau aplankę tarptautinio folkloro festivalio ,,Baltica" renginiai. Į juos visada suplūsta minios žmonių.

  1. A. Tautavičius. Žemės ženklai. // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 12, 1966.
  2. ,,Mūsų Lietuva". Krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai (IV tomas)
  3. Mosėdis: istorija ir dabartis. Kultūra, paveldas ir ... ,,akmenų liga". // Žemaičių žemė, Nr. 2 (47), 2005.