Mosėdis – senas Žemaitijos miestelis tolimiausiame nuo sostinės Skuodo rajone. Jis garsus visose pasaulio šalyse savo tvarkingumu, unikalumu, kurį jam suteikia atkaklaus žemaičio, gydytojo, akmenų muziejaus įkūrėjo sukurtas grožis.
Šita nuošali Žemaičių žemė padovanojo Lietuvai daug šviesių žmonių, čia gimė ir savo darbais garsėja gydytojas Vaclovas Intas, išaukštinęs, į saulę pakylėjęs paprastą lauko akmenį. Nuo amžių žemdirbio keikiamas ir visaip iš laukų gujamas, gerų žmogaus rankų pakylėtas virš žemės akmuo – kūlis nušvito įvairiaspalviu žaismingumu, harmonija, privertė praeivį stabtelti, įsižiūrėti, nusilenkti ir pamilti. Gimė Vaclovas Intas 1925 metais lapkričio 14 dieną Skuodo rajone Kivylių kaime. Vaciukas savo džiaugsmais ir atradimais dalinosi su dviem už save vyresniais broliais Stasiu, Juozu, Jonu ir jaunėliu Pranu.
1946 metais šeimą užgriuvo skaudi netektis, staiga nuslinkus karjero šlaitui ir pasibaidžius arkliui žuvo tėvas.
Tais pačiais metais Vaclovas Intas įstojo į Klaipėdos Žemės ūkio mokyklą. 1949 metų rudenį Vaclovas išvyko mokytis į Kauno Valstybinį Vytauto Didžiojo universitetą, vėliau perorganizuotą į medicinos institutą. 1955 metais grįžo į Skuodo ligoninę, kur buvo paskirtas dirbti vidaus ligų skyriaus vedėju. 1957 metais paskirtas dirbti Mosėdyje.
Tada ir prasidėjo didieji darbai. Rankomis buvo iškasti nemaži tvenkiniai, tačiau vanduo juose nesilaikė. Teko jų dugną iškloti ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele – tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje. Pavyko jis sėkmingai, nes viskas buvo detaliai ir kruopščiai apskaičiuota. Tvenkiniuose neužilgo sužydo viena geriausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcijų, plaukiojo paukščiai. V. Into gyvenamoji sodyba, priminė atogrąžas. Taigi, Mosėdyje niekas taip nedarė kaip, naujasis daktaras, nors čia visada būdavo ir daugiau mokytų žmonių.
1962 metų birželį vienu atsikvėpimu gaisras nušlavė visas 42 miestelio centrą bei seno vandens malūno tvenkinio pakrantes aptūpusias trobeles. Atsiradusią griuvėsiais ir nuodėguliais užverstą atšlaitę, gydytojo Vaclovo Into iniciatyva nutarta paversti skveru, žymiems krašto žmonėms, bei įvykiams įamžinti. 1965 m. apdovanotas garbės raštu už aktyvų gamtos apsaugos idėjų populiarinimą. Už nenuilstamą triūsą puošiant Mosėdį, skiepijant gyventojams meilę tvarkai, grožiui, Vaclovas Intas 1968 metais apdovanotas Visasąjungine Liaudies Ūkio Pasiekimų Parodos sidabro medaliu.
1971 metais pradėta užtvankos statyba ant Bartuvos upės. Darbai tęsėsi du metus, kartu buvo atnaujintas ir senasis malūno tvenkinys, sustumtos kelios salos vandens paukščių perėjimui. Virš 50 ha išsiliejęs tvenkinys pavadintas „Gulbių ežeru”, jo krikštatėviais išrinkti V. Intas ir darbų vykdytojas Ž. Kišonas. Per du metus buvo pasodinta keletas tūkstančių medelių ir krūmų iš V. Into asmeninio medelyno. Prieš patvenkiant tvenkinius, iškilesnėse dugno vietose, prie salų pasodinta apie 700 vandens lelijų, lūgnių, kurias išaugino iš sėklų gydytojas. Po kiek laiko didysis Mosėdžio tvenkinys V. Into iniciatyva įteisintas kaip vandens paukščių draustinis.
1972 metais upės vagos apsuptoje lankoje prasidėjo darbai, kuriems vadovavo gydytojas V. Intas. Statė akmenis lauko ekspozicijoje lygiai taip, kaip kalnuose nuo šlaitų juos išbarstė gamtos jėgos. Akmenys vis keliavo į Mosėdį. Jų buvo pargabenta apie 20 000. Visą kuriamą parką apsupo apie 400 m. ilgio, 0,7 m. aukščio akmeninė krautinė tvora.
1977 metais jam suteiktas Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Žymūno vardas.
1978 metais po visapusiškos rekonstrukcijos ir remonto pagarbia praeitimi atgijo ir vandens malūnas. Akmenų garbinimo banga iš Mosėdžio persirito per visą Respubliką ir už jos ribų. 1979 m. vasario 26 d. atsižvelgiant į parko populiarumą, jo mokslinę, kultūrinę bei estetinę-turistinę vertę buvo įsteigtas Valstybinio Gamtos apsaugos komiteto Respublikinis unikalių akmenų muziejus. Muziejaus direktoriumi paskirtas Mosėdžio ambulatorijos vyr. gydytojas Vaclovas Intas. Sunku buvo suderinti dvi vadovaujančio darbuotojo pareigas, ypač kai širdis labiau linksta prie gamtos, muziejaus. Lyg praplečiant akmenų muziejų, 1984 m. pietiniame Bartuvos šlaite, 6,5 hektarų plote pradėtas sodinti parkas. Jame pasodinta virš 5000 medelių ir krūmų. Gamta, žmogus, menas susiliejo į vieną visumą…
Žmonės V. Intą mini kaip reiklų ir griežtą gydytoją, paprastą ir nuoširdų žmogų.
1987 m. Indijos Respublikos gamtos apsaugos draugija suteikė Draugijos nario vardą.
1988 m. minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną V. Intui suteiktas Nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo vardas.
1994 m. suteikta V.Adamkaus vardo premija.
1997 m. suteiktas Skuodo raj. Garbės piliečio vardas ir įteiktas Skuodo garbės piliečio ženklas.
1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio Ordinu.
2005 m.atsižvelgiant į muziejaus įkūrėjo nuopelnus aplinkos apsaugos srityje muziejui suteiktas Vaclovo Into akmenų muziejaus vardas.
2007 m. lapkričio 19 d. Mosėdis neteko savo krašto šviesuolio Vaclovo Into akmenų muziejaus įkūrėjo, „akmenų sodininko”, taip išgarsinusio Mosėdį.